Dar pirmojoje jaunystėje ėmė formuotis mano mąstysenos nuostatos, kurių dabar yra dešimt. Penktoji nuostata sako: Siek tamtyros – tamsos, tylos ir ramybės. Taigi, siekime drauge. Kas tai?

Tamtyra[1] – tamsuma, tyluma ir ramuma – mano 2023 m. sukurtas terminas. Tamtyra yra būsena, kai žmogus naktį pasineria į galimai tamsesnę, tylesnę aplinką ir būna sąlyginėje ramybėje.

Visiška tamtyra įmanoma tik dviem atvejais: gulint kape, mirus, ar, kai esi gyvas, bet visiškai kurčias, visiškai aklas bei visiškai kvailas. Tačiau abu šie atvejai mums nepriimtini. Todėl visiška tamtyra yra beveik nepasiekiama būsena.

Ramybė galima, kai būni vienas be jokių įrenginių ir žmonių. Dieną tamtyra gali būti pasiekiama, kai įmanoma pasirinkti tamsoką ir visiškai tylią aplinką. Tamtyroje būtina vienuma. Vienuma atskirai arba kartu su tamsa ir tyla gali džiaugtis tik labai emociškai tvirti žmonės. Tai – sąmoningas arba kilęs dėl situacijos atsiskyrimas nuo žmonių, kuris padidina laisvės pojūtį.

Vienuma (vienatvė) – padėtis, kuomet subjektas yra atskirtas nuo kitų tokių pat subjektų. Paprastai terminas taikomas žmogui, kai šis yra atskirtas nuo kitų žmonių. Žmogus atsiduria savo noru (norėdamas pailsėti nuo žmonių, triukšmo, pabūti su savimi, patirti naujų įspūdžių ir t. t.) arba susiklosčius aplinkybėms (pasiklydus, dėl nelaimingo atsitikimo, tremties, išlaipinimo). Vienuma nepainiotina su vienišumu, kuomet žmogus emociškai jaučiasi atskirtas, nors yra apsuptas žmonių.

Vienišumas – emocinė būsena, kai žmogus jaučia gilų tuštumo ir izoliacijos nuo kitų žmonių jausmą. Vienišas žmogus jaučia poreikį bendrauti su kitu žmogumi ar žmonių grupe, tačiau jaučiasi lyg atskirtas nuo kitų, niekam nereikalingas ir neįdomus. Vienišumas netapatus vienumai. Vienumoje žmonės būna savo noru, ar susiklosčius aplinkybėms. Buvimas vienumoje gali būti ir teigiamas, malonus jausmas. Tuo tarpu vienišas žmogus jaučia liūdesį dėl tokios savo padėties ir joje yra ne savo noru.

Žmonės tampa vieniši dėl įvairių priežasčių, pvz., jei nuo pat vaikystės neturi draugų, artimų žmonių; taip pat po išsiskyrimo ar brangaus žmogaus netekties, pakeitus gyvenamąją vietą, darbovietę ar pan.

Japonai turi žodį Kodoku[2] = tyla + ramybė = vienatvė.

Viena iš svarbiausių ramybės sąlygų yra tvarka. Aš neabejoju, jog vienatvė tamtyroje yra pilnatvė.

Ramybė kartais betarpiškai siejasi su tyla.

Tyla – garso, triukšmo nebuvimas. Tyla nebūtinai reiškia visišką garsų nebuvimą („spengianti, mirtina, kurčia tyla“), bet visų pirma įkyrių, triukšmingų garsų, t. y. garsinės taršos, paliovą. Tyla – akustinė ramybė.

„Tyla nėra kažko nebuvimas, bet visko buvimas “ – sakė G. Hemptonas (Gordon Hempton)

Klausą turintis žmogus visiškoje akustinėje tyloje nebūna niekad – net išnykus aplinkos garsams, lieka girdėti kvėpavimas, širdies plakimas, kiti kūno garsai.

Simboliškai tyla gali turėti dvejopą reikšmę: vieną vertus, tai mirties, neišmanymo, negalėjimo išgirsti to, ko trokštama ar pavojaus simbolis, kita vertus – tyla reiškia dvasinę ramybę. Įvairiose tradicijose tyla laikoma ta terpe, kurioje geriausiai girdima tai, kas vadinama vidiniu balsu, kur apsivaloma nuo perteklinio triukšmo. Jose pabrėžiama mistinės tylos svarba, norint pasiekti vidinį augimą. Tokiu dvasiniu keliu einantys žmonės dažnai sąmoningai atsisako perteklinio kalbėjimo – priima tylos įžadą arba be reikalo nekalba, atsideda apmąstymams rimtyje. Pvz., indų tradicijoje vienas iš žodžių išminčiui, dvasiniam mokytojui pavadinti yra muni – „tylūnas“. Su tyla sietinas ir lietuvių anapusinio pasaulio pavadinimas dausos. Rusų kalboje bene ryškiausiai tylą apibudina žodis Безмолвие[3].

Tyla visu gražumu išsiskleidžia vienumoje. Tyla ir vienuma – puikiai sugyvena. Vienuma – tai reiškia jausti ryšį su pačiu savimi, jausti, kad turime laisvę. Į tylą atsiliepti gali tik tie, kurie yra jai atviri. Kiekvienam žmogui yra įgimtas kūrybinės tylos poreikis. Visame Pasaulyje pripažintas anglų rašytojas, keliautojas, dokumentinių filmų kūrėjas ir mąstytojas Tahiras Šachas (Tahir Shah) sako: „Rytuose tyla laikoma auksu, o ne nesmagia pauze tarp pokalbių, kaip pas mus.“ Pitagoras savo mokinius vertino pagal jų gebėjimą tylėti.

Tamsa – šviesos nebuvimas. Atsižvelgiant į paros laiką, visiška tamsa pasireiškia tada, kai Saulė yra daugiau kaip 18° žemiau horizonto ir dangaus skliaute nėra jokios prieblandos ir nesimato jokių šviesulių. Tamsos suvokimas skiriasi nuo paprasto šviesos nebuvimo, nes šį suvokimą įtakoja anksčiau matyti vaizdai, kai nestimuliuojama akies tinklainės dalis sukuria papildomą vaizdą. Literatūroje tamsa apibudinama kaip šešėlių, blogio, liūdesio karalystė.

Tamsoje žmogaus regėjimo galimybės labai susilpnėja, todėl kyla nesaugumo, baimės jausmas. Niktofobams[4] tamsa kelia itin didelę baimę, jie įsivaizduoja tamsybėje tykančius pavojus. Dalyje religijų tamsa taip pat laikoma blogio jėgų karalyste. Tačiau, pavyzdžiui, gotų subkultūroje tamsa yra mėgstama.

Žmonės, gyvenantys mieste, niekada nepatiria aklinosios tamsos. Dėl suprantamų priežasčių tai neįmanoma. Net gamtoje tokios aplinkybės būna retai.

Tačiau tamsoje užsimerkus, mus apsupa savaip žavinga tamsa – gal net aklinoji tamsa.

Tamtyros būseną patirti yra sunku, bet stengtis/ieškoti reikia. Pitagoras buvo pirmasis, man žinomas, žmogus, patyręs tamtyros būseną (urve).

Tamtyrai pasiekti naudoti specialias priemones, pvz., „arklio akinius“ ir ausų kimštukus, tai tas pats, kaip naudotis prezervatyvu. Tai gerai, bet – nenatūralu, ne rimta.

Tamtyros beieškodamas, aš 2018-2026 m. aplankiau kelioliką šalių Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Vakarų Azijoje. Teko nakvoti įvairiose požeminėse vietose. Idealios tamtyros aš neradau niekur. Labai arti siekiamybės buvau Mažojoje Petroje (Jordanija), Gioremėje (Turkija), Materoje (Italija). Tačiau tą pačią būseną aš patiriu ir Lietuvoje. Labai geras tam sąlygas esu susikūręs gamtamylos (biofilijos) bazėje Margupio valstybiniame botaniniame draustinyje ir savo darbo/poilsio kambaryje Išlestakiuose.

2026 m. sukūriau tamtyros simbolį/ženklą ↓Tamsa: Juoda spalva simbolizuoja pirmapradę tamsą, gelmę ir viską apimančią ramybę. Tai ne blogio, o potencialo ir susikaupimo erdvė, kurioje viskas nutyla. Juodas trikampio plotas sugeria visą išorinį triukšmą.

Tyla: Lygiakraštis trikampis yra viena stabiliausių ir „tyliausių“ geometrinių formų. Jis neturi chaoso, yra subalansuotas ir vientisas, o tai vizualiai perteikia vidinę tylą. Jis neleidžia mintims blaškytis.

Ramybė (smaigalys į viršų): Nors trikampis į viršų dažnai siejamas su ugnimi, tamtyros kontekste jis reiškia budrią ramybę. Tai kryptis į save, į aukštesnę sąmonę, kai žmogus, būdamas visiškoje ramybėje, „stiebiasi“ aukštyn ne judesiu, o buvimu. Baltas taškas centre tampa „stebėtoju“ – tai budri, gyva ramybė pačioje tamsos širdyje.

Šis simbolis TAMTYRAI suteikia struktūros ir stabilumo pojūtį. Jis sako, kad tamsa ir tyla nėra tuštuma, o tvirtas pamatas (ženklo pagrindas) ir aiški kryptis (ženklo viršūnė). Trikampis tampa tamsos sala tyloje. Juoda spalva čia ne tuštuma, o koncentruota ramybė. Tai simbolizuoja sąmonės budrumą viduryje visiškos tylos. Žmogau, tu esi tas taškas tamsos trikampyje. Paprastai toks taškas vadinamas Bindu. Tai: taškas, iš kurio viskas atsiranda ir į kurį viskas sugrįžta (vienybė), vieta, kurioje laikas sustoja ir lieka tik gryna būtis (dabarties akimirka), sąmonės centras (nors aplinkui tamsa ir tyla, taškas rodo, kad sąmonė neužgęsta – ji tampa budri ir skaidri).

Kiekvienas žmogus šį simbolį gali vizualizuoti užsimerkęs, įsivaizduodamas, esąs tas taškas didelėje, saugioje tamsos erdvėje.

 

Nuo šiol aš leidžiu sąvoką/terminą TAMTYRA ir jos simbolį/ženklą naudoti be apribojimų visur ir visada – tegul jie būna visų nuosavybė:  

****************

Tamtyra yra nakties privilegija, kai ilsimasi. O kaip dieną, kai būdraujame? Tam yra gamta. Reikia būti joje kaip galima ilgiau. Dieną joje dažniausiai nėra tamsos, ji pilna gamtos garsų. Joje jaučiame ramybę, ilsimės. Kaip sako juodkalniečiai „nuo poilsio dar niekas nemirė“. Susitikimuose su mąstančiais žmonėmis manęs dažnai klausia: Kada ilsėtis? Juk dirbti reikia. Taigi, atsakau: mažiau dirbk, daugiau ilsėkis.

******************

Mes valgome ne tam, kad dirbtume. Mes dirbame tam, kad valgytume. Tačiau abu šie veiksmai kenkia sveikatai ir trumpina gyvenimą.

Bet kiek gi tenka dirbti, kad pramistume? Ne labai daug. Taigi, kurią dalį savo pajamų žmogus išleidžia maistui? Įvairiai: šis nuošimtis priklauso, kuriai pajamų grupei asmuo priklauso. Štai Lietuvoje jis yra nuo 15 % iki 35 %, o Airijoje – tik apie 11 %. Tai rodo, kad tam, jog užsidirbtume maistui, mes dirbame apie 2 dienas per savaitę. O kam gi dirbame likusias 3 dienas? Tarkim, 1 dieną – tam, kad apsirengtume ir patenkintume kitus būtiniausius poreikius. Lieka 2 beprasmiškai užimtos dienos. Juokingai skamba ginčai dėl 4 darbo dienų savaitės. Panašiai buvo kalbama, pereinant nuo 6 prie 5 darbo dienų. Neabejoju, kad netrukus nusistovės 3 darbo dienų savaitė. Štai tuomet galėsime pilnavertiškai ilsėtis kiekvieną savaitę po 4 dienas.

Tam, kad deramai pailsėti, nebūtina kažkur toli važiuoti, nebent norima prieš draugus ir šiaip pažįstamus pasipuikuoti (tiksliau būtų sakyti pasigirti, tuo parodant savo blogąją pusę). Juk niekam neįdomu, kur tu buvai. Ypač nepadoru rodyti kitiems, galbūt mažiau pasiturintiems, savo kelionių nuotraukas. Nebent jie paklaustų patarimo.

Prancūzų poeto Ž. Floriano (Jean-Pierre Claris de Florian) frazę „Tam, kad būtume laimingi, gyvenkime slapiai“ – mėgdavo kartoti žinomiausias Pasaulyje prancūzų urvinis N. Kasterė (Norbert Casteret).

Esant galimybei, stenkimės ištrūkti iš miesto ar gyvenvietės į gamtą. Jei tai ne visada įmanoma, tai dažniau lankykimės parkuose; įsirenkime savo namuose savotišką gamtos kampelį ar bent auginkime gėles, mėgaukimės augintinių (nors ir skruzdžių) bendrija.

Taigi, siekime TAMTYROS ir mylėkime gamtą. Mes juk esame mažoji jos dalis.

 

 

[1] Angliškai = darkness + silence + peace = DARKSIL; rusiškai = темнота + тишина + спокойствие = ТЕМНОТИШЬ

[2] Kodoku – japoniškai vienatvė arba vienišumas.

[3] Безмолвие: анепия (anepija), безмятежность (ramybė), гробовая тишина (mirtina tyla), затишье (užliūlis), мертвая тишиа (mirtina tyla), могильная тишина (kapo tyla), молчание, молчанка, немота, ни гласа ни воздыхания, ни звука, отсутствие шума, покой, спокойствие, тишина (tyla), тишь.

[4] Niktofobija (sen. graikų. νύχτα – naktis ir φόβος – baimė) – tamsos ir nakties baimė. Tai dažniausia sutinkama fobija tarp suaugusiųjų ir vaikų. Tamsos baimė sukelia haliucinacijas. Remiantis statistika, apie 10 % Pasaulio gyventojų patiria tamsos baimę.