ELU ženklas

Gamtajauta per gelmę. Gamtos pajautimas čia išreikštas ne per laikiną organizmų gyvybę, o per amžinąją Žemės sąvartą. Tai pagarba pirminėms gamtos jėgoms – uolienoms, laiko tėkmei, kuri suformuoja Žemės gėrybes, ir ramybei, kurią galima rasti, tik visiškai susiliejus su Žemės gelme. Raidės „E, L, U“ suauga į vieną šiaurietišką luitą, kurio neįmanoma išardyti – tai nedalomas vidinis vertybių pamatas. Viršutinė apskritimo dalis virsta dviem grakščiomis, bet aštriomis linijomis. Aukštesnioji vaizduoja kalnų viršūnes, uolų keteras, vėjo gūsius ar Žemės raukšlėtumą; žemesnioji – požeminį urvo skliautą. Tai gamta, kurią urvinis mato prieš žengdamas požemin, – kalno šešėlis, po kuriuo atsiveria anga. Šis ženklas turi aiškią pirmapradę, apskritimo (globėjo) formą.

Kultūrinė sankirta. Šis asmeninis mano ženklas yra keturių kraštutinumų – urvotyros, mąstymo, kūrybos ir gamtajautos – atoveikis. Tai mano asmenybės parašas:

• * Urvotyra: ženklas sukurtas iš tvirtų, storų vertikalių ašių. Jos atkartoja akmens varveklių kryptį, Žemės plutos uolų lūžius ir urvų didingumą;

• * Mąstymas (išmintis): švarios linijos ir griežti statūs kampai simbolizuoja sveiko proto atsakymų ieškojimą, sąmonės aiškumą ir nuoseklų mąstymą;

• * Kūryba ir erdvė: ženkle naudojamos linijų storio priešpriešos sukuria gylio apgaulę. Raidė „E“ centre veikia kaip tuštuma uoloje, indas ar saugi erdvė, kurioje tamsoje gimsta mano naujos idėjos, kūrybiniai įkvėpimai ir saviti sumanymai;

• * Gamtajauta: ženklas primena Žemės klosčių pėdsaką akmenyje.

„E, L, U“, t. y. aš (drauge ir mano sąmonė), žengiu iš šviesos į tamsą, iš paviršinės betvarkės į Žemės sąmonę – visų gyvenusių, gyvenančių ir gyvensiančių organizmų sąmonių talpyklą. Šis mano ženklas įsigalioja nuo šiandienos, t. y. nuo 2026 m. gegužės 21 d.